- pinkaulis
- piñkaulis sm. ppr. pl. (1) Als, Lkv menk. kojos kaulas: Pinkaulis yra tarp brūšnago ir kulkštino J. ║ bet koks kaulas: To senio toks palaikis (palaikumas) – vieni piñkauliai Užv. ║ skerdienos kaulas (ppr. kojos), ant kurio nedaug likę mėsos: Nėko tos meisos nesą, vieni piñkauliai – iš kur čia privalgysi! Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.